krioksmas

kriõksmas sm. (4) 1. riksmas, šauksmas: Staiga tolumoje pasigirdo baisus krioksmas, panašus į liūto staugimą rš. Iš krūtinės išsiveržė žvėriškas krioksmas rš. 2. M, LsB423 kriokimas, knarkimas: Bala jo krioksmo, kad nors taboka nesmirdėtų Ds. 3. BŽ622 smarkus ūžimas, šniokštimas (apie tekantį vandenį, jūrą): Jis girdėjo puolančių vandenų krioksmą rš. Lavena kitados su krioksmu ritino vandenis Vaižg. Pavasarį upelių krioksmas neapsakomas Grž.